Ganiavos laikotarpiu melžiamų karvių šeimininkai džiaugiasi papilnėjusiais pieno aruodais, visgi ar įpusėjus ganiavai pavyks tai išlaikyti? Vasarai persiritus į antrą pusę, keičiasi žolės, kuri yra pagrindinis laukuose ganomų gyvulių pašaras, kokybė, atitinkamai keičiasi ir reikalingų naudingųjų medžiagų kiekis. Kaip užtikrinti, kad nepaisant to, ir toliau būtų išlaikytas didesnis produktyvumas, geresnis galvijų sveikatingumas bei pieno kokybė? „Kauno grūdų“ Galvijininkystės skyriaus vadovas Rytas Kretavičius dalijasi esminiais patarimais, į ką atkreipti dėmesį ir ko imtis, kad ir toliau būtų galima džiaugtis gerais rezultatais.
- Įvertinkite ganyklinės žolės kokybę. Nuo to priklauso, kokių medžiagų ganiavoje laikomi galvijai pasisavina iš žolės. „Pavasarį prasidedantis ganiavos laikotarpis gali tęstis iki rudens pabaigos ar net ilgiau, priklausomai nuo orų. Skirtingais periodais skiriasi ganyklinės žolės kokybė, tad atitinkamai gyvuliai pasisavina skirtingas medžiagas“, – pažymi ekspertas. Kaip pasakoja R. Kretavičius, žolės kokybę lemia ir jos amžius, ir metų laikas, ir oro sąlygos. Pvz., jaunoje žolėje mažiau ląstelienos, kuri melžiamoms karvėms būtina ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir pieno riebumui užtikrinti. Ekspertas pastebi, vasarai baigiantis, su kiekviena savaite baltymų ir vitaminų bei mineralų kiekis žolėje vis mažėja, tad šiuo periodu reiktų pagalvoti, kaip kompensuoti šių medžiagų trūkumą.
- Vien žolės – nepakanka. Kaip pasakoja R. Kretavičius, praktikoje dažnai susiduriama su įsitikinimu, jog ganiavoje užtenka gyvulius šerti žole. „Žolė ganiavos laikotarpiu laikoma pagrindiniu pašaru. Visgi ji neužtikrina visų gyvuliui reikalingų medžiagų įsisavinimo, tad nereikėtų apsiriboti tik žole“, – pažymi „Kauno grūdų“ atstovas. Todėl ekspertas rekomenduoja ganiavoje esančios bandos mitybą papildyti koncentratais. Visgi ir čia reiktų atsakingai rinktis, įvertinus žolės kokybę ir tai, kokių medžiagų gali trūkti. „Patys gaminame skirtingų rūšių koncentratus, atsižvelgdami į galvijams reikalingų medžiagų tinkamą balansą, priklausomai nuo jų veislės, amžiaus ir kt. Tai, kas tinka melžiamoms karvėms, netiks mėsiniams galvijams ir atvirkščiai. Skirtingų rūšių galvijams reikia skirtingų medžiagų, o ganiavos laikotarpiu dar turime įvertinti tai, ko ir kiek jie gaus iš ganyklinės žolės“, – atskleidžia „Kauno grūdų“ atstovas. Kaip jis pažymi, kai vasara jau perkopė į antrą pusę ir sulaukiame karščių, žolėje mažėja baltymų kiekis, todėl derėtų rinktis koncentratus, pripildytus baltymais. R. Kretavičius rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kokie baltymų šaltiniai naudojami koncentratuose. „Geriausi baltymų šaltiniai – soja, rapsų išspaudos bei rapsų rupiniai. Būtent todėl juos ir naudojame gamindami koncentratus. Tad renkantis koncentratus siūlau kruopščiai peržiūrėti jų sudėtį ir pamačius minėtus elementus, drąsiai rinktis juos“, – pažymi „Kauno grūdų“ atstovas.
- Nepamirškite vitamininių papildų. Kretavičius pataria nepamiršti vitaminų bei mineralų, kurių taip pat šiuo metu labiausiai stinga žolėje. „Lengviausias būdas užtikrinti, kad ganyklose ganomus gyvulius pasiektų jiems šiuo periodu ypač reikalingi vitaminai, naudoti mineralinius papildus – laižalus. Rekomenduočiau rinktis specialius, kurie skirti naudoti ganykliniu periodu. Jų sudėtis išsiskiria būtent tais vitaminais, kurių ganyklinėje žolėje labiausiai trūksta. Patogu ir paprasta – tereikia padėti gyvuliams prieinamoje vietoje. Galima rasti ir gaminamų specialiai melžiamoms karvėms, ir užtrūkusioms karvėms, ir mėsiniams galvijams. Išties pasiteisinusi priemonė, kuri sparčiai populiarėja ne tik ganiavos metu, bet ir ištisus metus“, – pasakoja R. Kretavičius.
- Būtina apsauga nuo vabzdžių. Ganiavos laikotarpiu susiduriama ir su problema dėl vabzdžių antplūdžio, kuri taip pat turi nemenką įtaką gyvulių sveikatingumui bei produktyvumui. Laukuose galvijus puola uodai, musės, mašalai ir kiti vabzdžiai, tai gyvuliams sukelia nerimą, dėl to gali sutrikti įprastiniai gyvulių virškinimo procesai. „Dažniausiai iš mėsinių galvijų augintojų sulaukiame klausimų, kaip ganiavos laikotarpiu apsaugoti gyvulius nuo vabzdžių, nes iš tiesų pastebima, kad tai turi tiesioginės įtakos ir jų priesvoriui. Tokiais atvejais siūlyčiau rinktis kompleksines priemones, viena tokių – specialūs laižalai su česnakais. Česnako kvapas atbaido vabzdžius. Ne ką mažiau svarbu ir tai, jog šie laižalai veikia antibakteriškai – gydo nuo žaizdų ant liežuvio ar gerklėje. Be to, didžiulis privalumas, jog ši priemonė yra ir vitamininių mineralų šaltinis. Taigi tuo pačiu išsprendžiama ir šių medžiagų trūkumo problema“, – pasakoja „Kauno grūdų“ Galvijinkystės skyriaus vadovas R. Kretavičius.