Kaip pažymi Ą. Maštaras, didžiausi finansiniai nuostoliai patiriami, kai balandžių prisiveisia tūkstančiai. „Ūkyje, kuriame užsiimama gyvulininkyste, balandžiai dažniausiai įsiveisia dėl jiems lengvai prieinamo pašaro. Balandžiai sulesa vertingiausias galvijams patiekiamo pašaro dalis (skaldytus grūdus, kukurūzus ir kitų kultūrų rupinius). Neretai jų suvartojamas pašarų kiekis siekia nuo kelių iki keliolikos tonų per mėnesį. Kreipiasi į mus žemės ūkio bendrovės, kurioms iš pradžių atrodo, jog kiek to pašaro tie paukščiukai tesulesa. Tačiau, kai pradeda skaičiuoti, kiek per metus susidaro, net išsigąsta. Suprantama, kad jeigu taip nebūtų „netenkama“ pašaro, mažesnis jų sunaudojimas lemtų ir mažesnius finansinius kaštus“, – pasakoja Ą. Maštaras.
Visą straipsnį skaitykite: https://m.delfi.lt/agro/ukio-praktika-patarimai/article.php?id=86373087