Mėsinių galvijų augintojus vienijančio Baltos avies kooperatyvo tyrimo stotyje atliktas bandymas, kuriuo tirta, kaip pašaro sudėtis lemia galvijų augimą. Bandymas atskleidė, kad geriausi rezultatai pasiekiami, šeriant juos visaverčiais kombinuotais pašarais.
„Augindami mėsinius galvijus, siekiame aukščiausių kokybės ir produktyvumo rodiklių. Galime rasti nemažai užsienio literatūros apie tai, kas lemia šiuos rodiklius, visgi viena yra teorija ir visai kas kita – praktika. Todėl patys vykdome kontrolinį mėsinių galvijų auginimą. Mūsų tikslas – praktiškai ieškoti sprendimų, kurie atneštų geriausius rezultatus. Atliekamais bandymais ir jų rezultatais dalinamės su visos Lietuvos mėsinių galvijų augintojais. Mums tai tarsi duoklė mūsų šaliai. Žvelgiame į tai kaip į būdą auginti šią industriją, įnešti į ją savo indėlį, diegiant objektyviais tyrimais įrodytus sprendimus“, – sako Baltos avies kooperatyvo vadovas Gintautas Migonis.
Pasak jo, nemažai teorijos ir mitų sklando apie tai, kokį pašarą rinktis, auginant mėsinius galvijus. Tad būtent skirtingi pašarai ir jų įtaka augimui bei mėsos kokybei yra kooperatyvo atliekamų tyrimų objektas. Neseniai baigtu bandymu analizuota žolinių pašarų, grūdų mišinio ir visaverčio kombinuoto pašaro įtaka galvijų prieaugliui.
Keturis mėnesius trukęs bandymas atliktas Elektrėnų rajone įkurtoje Baltos Avies mokslinių tyrimų stotyje (MTS). Tyrimo metu buvo parinktos trys vienodo amžiaus (7-8 mėnesių) bei genetinio potencialo buliukų grupės, kurios buvo šeriamos vienodais žoliniais pašarais, bet skirtingais kombinuotais pašarais. I-oji grupė buvo šeriama vien tik žoliniu pašaru, II-oji – žoliniu pašaru ir grūdų mišiniu, III-oji – žoliniu pašaru ir „Kauno grūdų“ gaminamu visaverčiu kombinuotu pašaru mėsiniams galvijams.
Geriausias rezultatas pasiektas, šeriant galvijus visaverčiu kombinuotu pašaru. Šiuo pašaru šerti mėsiniai galvijai pasiekė beveik 20 proc. didesnį dienos priesvorį, lyginant su ta grupe, kuri buvo šeriama grūdų mišiniu. Tuo tarpu vien tik žoliniu pašaru šerta galvijų grupė pasiekė beveik 50 proc. mažesnį paros priesvorį. Taigi visaverčiu kombinuotu pašaru šerti galvijai buvo greičiau nupenėti, o remiantis Europos Sąjungos vertinimo sistema, pagal raumeningumą šie galvijai buvo priskirti prie U kategorijos, kuri reiškia ganėtinai aukštą klasę ir kokybę.
„Auginant mėsinius galvijus, didelę įtaką jų priesvoriui turi baltyminės žaliavos bei riebalai. Taip pat ne ką mažiau svarbūs ir vitaminai bei mineralai, kurie stiprina auginamos veislės imunitetą, prisideda prie sveikatingumo, kas lemia ir mėsos, tai yra galutinio produkto, kokybę. Visavertis kombinuotas pašaras išsiskiria didesniu minėtų medžiagų kiekiu, tai sąlygojo ir geresnius auginimo rezultatus“, – pažymi pašarą gaminančios AB „Kauno grūdai“ Galvijininkystės skyriaus vadovas Rytas Kretavičius.
Kaip jis pažymi, kruopščiai atrinktas kiekvienas pašaro ingredientas, analizuota jų galima įtaka auginimo rodikliams, ieškota balanso, kuris garantuotų ir kokybę, ir auginimo efektyvumą. „Kaskart kuriant naujas pašarų receptūras kruopščiai tiriame, kokia turėtų būti jų sudėtis, kad būtų užtikrintas gyvulio sveikatingumas, tinkamas priesvoris ir kiti auginimui svarbūs parametrai. Kokybiškas, subalansuotas visavertis pašaras lemia galutinio produkto kokybę. Tad mūsų darbas yra užtikrinti aukščiausios kokybės pašarą. Džiaugiamės, kai atliekami tyrimai ir bandymai patvirtina mūsų gaminamų produktų kokybę“, – sako R. Kretavičius.
Baltos avies kooperatyvo vadovas G. Migonis įvardija, jog remiantis atliktu bandymu taip pat galima teigti, kad visavertis kombinuotas pašaras – efektyviausias pasirinkimas, kalbant ir apie ekonominį vertinimą. „Esame ne tik mėsinių galvijų augintojai, bet ir verslininkai, tad natūralu, kad turime įsivertinti ir kiek tai mums kainuoja, ir kokią finansinę grąžą gauname. Jei ūkis skaičiuoja kaip verslas, jo sąnaudos yra ne tik pašaras, bet ir pastato, kuriame auga galvijai, nusidėvėjimas, ir darbuotojų uždarbis. Kai galvijai greičiau pasiekia priesvorį, tai yra, kai jie greičiau nupenimi, drastiškai krenta šios sąnaudos. Taip pat greičiau pasiekiant realizacinį svorį – mažiau sąnaudų išleidžiama šienainiui ir kraikui“, – aiškina G. Migonis.
Jis pažymi, kad šis bandymas – dar ne pabaiga. Ir toliau mokslinių tyrimo stotyje vykdomas kontrolinis mėsinių galvijų auginimas – kiekvieną savaitę vykdomas jų svėrimas, analizuojami ir fiksuojami kokybės ir produktyvumo rodikliai. Kaip sako G. Migonis, kuo daugiau praktikos ir objektyviai patvirtintų faktų – tuo lengviau pasiekti ir rezultatus.
